Kas maskuojama po paskolų palūkanomis

Mūsų kliento pageidavimu ir manydami, kad ir kitiems bus įdomu, komentuojame straipsnį Delfyje:

http://verslas.delfi.lt/business/rado-landa-kaip-issimoketi-pelna-nemokant-mokesciu.d?id=58767343

Čia kalbama apie „landą“ iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17str.19p.:
„…17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
19) palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, (…) moka palūkanas, viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos… “

Matyt straipsnyje remiamasi konkrečiu atveju, kai paskola suformuojama pervedant ar įnešant pinigus į įmonės kasą ar banką, nors tokių pinigų poreikio įmonei nėra. Arba įnešti pinigai ir tuo pačiu momentu per kitus straipsnius išimami. Dar blogiau – jei paskola suformuojama iš „avansinės apyskaitos“, kurioje reikšminga antiišlaidžių suma.

Bet tikrai nereikėtų šiais atvejais gąsdinti įmonių akcininkų, direktorių, savininkų (turiu minty individulių įmonių savininkų įnašus), kurie pradėdami ar vystydami verslą finansuos asmeninėmis lėšomis. Paranojiškai visko bijodami prieitume iki to, kad bus baisu išnuomoti įmonės veikloje naudojamą automobilį ar nekilnojamą turtą ir t.t.

Palikti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *